PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas
DIRBTINIS APVAISINIMAS TURINYS

    Dirbtinis apvaisinimas religiniu požiūriu yra nepriimtinas.
Moteriai duodama vaistų, sukeliančių ovuliuciją. Subrendę kiaušinėliai surenkami ir sumaišomi su sperma specialiame inde, kur jie gali apsivaisinti. Po to keli mažyčiai embrioniniai žmogučiai įdedami į moters gimdą tikintis, kad bent vienas ten išaugs.
    Embrionų šaldymas, jų persodinimas taip pat nusikaltimas. Nes, pavyzdžiui, atšildant užšaldytus, embrionus apie 50% jų žūva. Po persodinimo išgyvena tik 14%. Tokiu būdu nužudoma 86% dirbtinu būdu pradėtų vaikų, nes dauguma apvaisintų kiaušinėlių sunaikinama ar žūsta.
    Kun.profesorius Angelo Serra, Žmogaus genetikos instituto prie Katalikų universiteto Romoje direktorius, surinko duomenis iš 62 klinikų, taikančių šį savotišką žmonių ,,produkcijos" metodą. Iš 14585 embrionų, gautų 1985 m. dirbtinio apvaisinimo keliu tik 7933 vėliau buvo įsodinti į gimdą, o likusius išmetė, kaip neteikiančius vilties taisyklingai vystytis. Iš 7933 embrionų mirė 6624, t.y. apie 83%. Taigi pavyko pradėti tik 169 nėštumus. Iš jų 628 baigėsi persileidimu. Tie skaičiai liudija apie klaikius šio metodo taikymo padarinius: tik neskaitlingiems embrionams, sudarantiems 4,1%, buvo lemta gimti, likusieji 95,9% buvo sunaikinti.*
    Iškilusis prancūzų biologas Jacques Testart, laikomas ,,genų inžinierijos" ir dirbtinio apvaisinimo metodo tėvu ,,Le Monde" puslapiuose 1986 09 09 pareiškė, kad nutraukia eksperimentus dėl klaikių perspektyvų, kurias jos atveria žmonijai, ir pakvietė tarptautiniam moratoriumui šioje srityje*. (Wlodzimierz Fijalkowski ,,Gimdymo dovana" K. Caritas 2000, P28,29)
   Procesas, kurio metu iš moters paimami kiaušinėliai vaisingumo gydymui sau ar kitiems yra skausmingas ir pavojingas patyrimas. Washington Post praneša apie sunkumus su kuriais susiduria didelių pinigų paviliotos moterys. Pagal procesą ji turi laukti ištisus mėnesius, net metus. Atliekama daugybė testų dėl genetinių ir infekcinių ligų, pilnas fizinės sveikatos ir organizmo patikrinimas. Kai procesas patvirtinamas, laukia priėmimas pas daugelį gydytojų, kasdienės ar dvikartinės per dieną hormonų injekcijos į  šlaunį ar pilvą, trunkančios 3 savaites ar ilgiau. Po to moteris gauna galingo hormono injekciją, kuris paruošia kiaušides išleisti (ovuliuoti) subrendusius folikulus. Kiaušinėliai yra atskiriami per vaginalinę procedūrą panaudojus lengvą anesteziją. Laikraštis mini pašalinius padarinius, kaip pilvo skausmai, nausea, kiaušidžių traumos, pasekmės dėl anestezijos, infekcija ir kt. 3-5 % dėl kiaušidžių hyperstimuliacijos retais atvejais prireikia operacijos ir pacientė gali likti nevaisinga. (2001 12 06 LSN.ca): http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/articles/A52458-2001Dec3.html
Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos asociacijos konferencijoje, įvykusioje Vienoje 2002 m. pirmąją liepos savaitę, buvo pateikti tokie duomenys apie dirbtinio apvaisinimo pasekmes:
Dr. David Dunson iš Š. Karolinos National Institute of Environmental Health Sciences pastebėjo, kad daug porų, galinčių natūraliai pradėti vaiką, kreipiasi į in-vitro klinikas, rašė liepos 4d. London Times. Moslininkai nurodo, kad moterims po metų bandymo pastoti daug daktarų pataria in-vitro dirbtinį apvaisinimą (IVA), tačiau per sekančius 12 mėnesių jos natūraliai pastotų. Net tarp 30m. moterų tik 1 iš 10 nepastotų po 2 metų.
Daktarai turėtų vengti kiek galėdami IVA dėl pašalinių pasekmių pvz. padidintos daugiavaisio nėštumo rizikos, nėštumo komplikacijų, mažo vaikų svorio, gimdymo nenormalumų, išgyvenusių kūdikių bejėgiškumo, sakė dr. Dunson.
BBC liepos 1 d. pranešė, kad pakanka 1 embriono IVA, nors dauguma dėl patikimumo įsodina kelis, kad užtikrinti vaisingumą. Prancūzų ekspertai Vienos konferencijoje įrodė, kad 1 embrionus turi tokius pačius šansus išgyventi, kaip du ar daugiau. Mokslininkai rėmėsi 25000 nėštumų, įvykusių IVA metu tarp 1986 ir 1998. Iš tiek nėštumų gimė 32389 kūdikių. Iš jų vienukų buvo 18235, dvynukų - 11905 ir 1772 trynukų. Daugiavaisis nėštumas yra svarbus rizikos faktorius kūdikio sveikatai, taip komentavo žymiausias mokslininkas Emile Papiernik iš Paryžiaus Port Royal ligoninės.
Spaudos konferencijoje Vienoje Stokholmo Sofiahemmet ligoninės akušerijos ginekologijos asocijuotas profesorius Dr. Karl Nygren sakė, kad natūralus daugiavaisių nėštumo santykis yra apie 1%, bet tarp dirbtinio apvaisinimo metodus taikančių moterų siekia tarp 20% ir 40%. Iš tirtos grupės apie 9 iš 10 trynukų ir virš 4 iš 10 dvynukų gimė prieš laiką palyginus tik su 8% taip gimusių vienukų. Dar daugiau, 57% iš mažo gestacinio amžiaus vaikų buvo trynukai, apie 43% buvo dvynukai ir virš 17% buvo vienukų. Mirtys gimdymo laikotarpiu tarp trynukų buvo 5 kartus didesnės nei tarp vienukų: 40/1000 palyginus su 8/1000. Tarp dvynukų buvo 20/1000.
Moterys taip pat gali nukentėti dėl daugiavaisio nėštumo: padidėja kraujospūdis, pranešė Reuters vasario 28.
Žurnalas Obstetrics & Gynecology kovo mėn. pranešė, kad buvo tirta 528 moterys, pagimdžiusias dvynukus, trynukus ir keturnukus tarp 1994 ir 2000. Iš jų 69 pastojo naudojant reprodukcinę pagalbinę technologiją. Pastarosios dvigubai palyginus su natūraliai pastojusiomis moterimis kentėjo nuo pre-eklampzijos, pas jas nėštumo metu kraujospūdis pakilo iki rizikingos ribos ir 5 kartus pre-eklampzijos susirgimai buvo sunkesnės formos.
Pagal Australijos Broadcasting Corporation liepos 5 d. raportą mokslininkai iš Vakarų Australijos rado, kad dirbtinai pastoję kūdikiai dvigubai daugiau turi šansų turėti gimdymo traumų palyginus su natūraliai pastojusiais vaikais. Michele Hansen iš Vaiko Sveikatos Tyrimo instituto rado, kad IVA vaikai 9% rizikuoja gimdymo traumomis.
Washington Post kovo 7d. pranešė, kad naujoje New England Journal of Medicine studijoje rasta, kad IVA kūdikiai dvigubai labiau rizikuoja gimdymo traumomis ir mažesniu svoriu. Straipsnyje rašoma, kad vyriausybė netestuoja vaisingumo klinikų naudojamų metodų saugumo, kas, tačiau, yra privaloma kaip ir vaistų atveju. Studijoje pažymimas dirbtinio apvaisinimo didėjantis populiarumas JAV: 1998 m. buvo atlikta 82000 procedūrų iš kurių gimė 29000 vaikų, o tai 12% daugiau, nei praėjusiais metais.
Kitoje studijoje įrodoma, kad dirbtinis apvaisinimas sukelia problemas ir vieno vaiko gimime. Health Scout News sausio 22 d. cituoja San Franciško Generalinės ligoninės Moterų Sveikatos Centro medicinos direktorės ir studijos autorės Rebecca Jackson duomenis, kad problemų atsiranda visais etapais per dirbtinį apvaisinimą. Rizika atsiranda jau ovuliacijos dirbtiniame sužadinime ir embriono augimo gimdoje laikotarpiu, implantacijos į gimdą metu, sakė Dr. Jackson, kuri pristatė savo atradimus metiniame Amerikos Reprodukcinės Medicinos asociacijų susitikime. Ji palygino 13 studijų, kuriose ištirta virš 10000 dirbtinio pradėjimo nėštumų su 1,5 milijonų natūralių nėštumų. Jos tikslas buvo palyginti kūdikių mirtingumo, priešlaikinių gimdymų, mažo svorio, mažo gestacinio amžiaus riziką tarp dirbtinio pradėjimo vaikų ir natūraliai pradėtų vaikų. Turėdama išlygas dėl motinos amžiaus, ankstesnių nėštumų, Jackson sako, kad tyrimas atskleidė aiškiai aukštesnį komplikacijų santykį tarp dirbtinio apvaisinimo vaikų, palyginus su normaliai pradėtais.
Švedijos Upsalos universitetinės vaikų ligoninės studija rodo, kad IVA rezultate gimę vaikai 3 kartus daugiau kenčia nuo neurologinių ligų, jų tarpe cerebralinio paralyžiaus, nei normaliai pradėti vaikai, pranešė britų laikraštis Independent vasario 8d. Studijoje sulyginta 5680 IVA vaikų tarp 18 mėn. ir 14m. palyginus su 11360 to paties amžiaus normaliai pradėtų vaikų. ZE02071301
Popiežius Jonas Paulius II švęsdamas Šeimų jubiliejų 2000 m. pasmerkė in vitro apvaisinimą: ,, Tendencija naudoti praktikas, kurios moraliai yra nepriimtinos (vaikų) kartai, išduoda absurdišką ,,teisę į vaiką”, kuri užima, pagrįstai pripažintą vaiko teisę gimti  ir augti pilnu žmogišku būdu, vietą”. Popiežius paragino poras, negalinčias pradėti vaiko, juos įsivaikinti. Zenit

P.o.jpg (28069 bytes)

Foto: Betliejaus Pieno ola. Jos prieangio sienos yra apkabintos tūkstančiais mažų vaikų nuotraukų ir padėkomis iš viso pasaulio. Tie vaikai yra gimę nevaisingoms poroms, kurios prašė Dievo ir suvalgė šios olos uolos trupinėlį.
,,Yra viena grota, kurioje Motina penėdavo savo krūtimis Kūdikį. Akmens gabaliukai iš šios grotos sienų padauginą pieną motinų krūtyse. Dėl to visos sienos nudraskytos ir išbraižytos.” Taip rašė didysis lietuvis keliautojas Matas Šalčius, aplankęs šią vietą savo 4 metų kelionėje 1929-1933 m. L. Matas Šalčius ,,Svečiuose pas 40 tautų”. V.1989, 213 psl.

Pieno Grota yra maža ola už kelių šimtų metrų nuo Kristaus Gimimo bažnyčios, pasižyminti savo minkštu baltu akmeniu. Legenda sako, kad šioje nuošalioje ir saugioje oloje Juozapas ir Marija su Kūdikėliu Jėzumi valandėlei sustojo prieš bėgdami į Egiptą nuo karaliaus Erodo siųstų žudikų. Marijai maitinant Kūdikį, lašas pieno nukrito ant akmens, ir šis akimirksniu tapo baltas. Niekas tiksliai nežino, kada atsirado ši legenda; tik žinoma, kad apie IV amžių čia, ant šlaito, buvo maža koplyčia.
Kryžiuočių laikais buvo manoma, kad baltasis akmuo turi stebuklingos gydomosios galios, ypač naudingas maitinančioms motinoms. Jos turi sutrintus mažus akmens gabaliukus ištirpinti savo gėrime.
Piligrimai keliaudavo prie Grotos sienų pasiimti švento akmens gabalų. Keletą jų ir šiandien galima pamatyti Europos
bažnyčiose, kur jie yra gerbiami kaip “Švč. Mergelės Pienas”.
Pranciškonų ordinas įsigijo šį šlaitą XIV amžiuje ir 1872 m. pastatė koplyčią, stovinčią ten ir dabar. MICHELLE MAZEL, Katalikų Pasaulis 1994`12

www.000webhost.com