PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas 

IŠTRŪKĘ IŠ MIRTIES NAGŲ

Esama laimingųjų, ,,per plauką išlikusių po pavojingos katastrofos, karo pavojaus ar stichinės nelaimės. Aprašyta išgyvenusių klinikinę mirtį patirtis. O kaip džiaugiasi gyvenimu tie, kuriuos norėjo nužudyti jų pačių motinos?
XI pasauliniame gyvybės gynėjų kongrese Otavoje, vykusiame 1992.04.25- 05.03 d. pirmąkart susibūrė žmonės, stebuklingai išlikę gyvi po nesėkmingo aborto. Šiame kongrese ir man teko dalyvauti, kalbėtis su išgyvenusiais abortą įvykusio forumo dalyviais. Siūlome keleto žmonių istorijas. Pasinaudota HLI medžiaga.Gal ir Lietuvoje yra laimingųjų, stebuklingai išgyvenusių didžiausio genocido - aborto - pavojų? Parašykite ir Jūs
,,skrinskasETAgmail.com“


Lauren Pulliam (Sėdi ant kelių. Pasakoja jos močiutė): Būdama sąjūdžio ,,Už Gyvybę narė, dariau daug nėštumo testų jaunoms moterims. Vienok, kai mano septyniolikmetei dukrai testas pasirodė teigiamas, širdis pradėjo tvinksėti, rankos drebėti, o dukra pravirko. Visa savo patirtimi ir galia mėginau jai padėti, atkalbėdama nuo paties blogiausio - aborto. Iš pradžių ji su manimi sutiko. Tačiau grįžus iš mokyklos visiškai pasikeitė, neleido net prisiliest prie jos. Kažkas pakeitė jos mąstymą. Netrukus sužinojau, kad tai padarė žmonės iš ,,Planuotos tėvystės, į kuriuos kreipėsi ,,draugo patarta. Tokiais atvejais jie įkalba, naudodami sekančius argumentus: ,,Jau esi didelė, gali pati apsispręsti, ,,Vaikas sugadins visą gyvenimą, ,,Tėvai nebūtinai turi žinoti ir panašiais. Dukra pranešė, kad ji jau apsisprendusi, abortas jai vienintelis pasirinkimas. Aš paklausiau, ar žino, kad žudo savo kūdikį, mūsų anūką? - ,,Taip, - atsakė. Visi jos atsakymai buvo mechaniški, be jokio jausmo. Mes su draugais meldėmės nuo testo pradžios, bet dabar maldos tapo dar intensyvesnės, beveik desperatiškos. Vaiko tėvas sakėsi nuvešiąs dukrą į klinikas ir užmokėsiąs už abortą.
Aborto dienos rytą namuose vyravo mirtina tyla - kaip kapo duobėj. Viskas buvo Dievo rankose, mes aukojom Jam savo skausmą ir maldas. Žinojau, kad mūsų šeimos gyvenimas po šio įvykio nebebus jau toks pats. Kai popiet dukra grįžo, ji atrodė baisiai. Verkė ir vaikščiojo kaip baisiame sapne. Be perstojo skambėjo jos dejonė: ,,Jie tai padarė!
Niekada neįsivaizdavau, kokia yra maldos galia... Vieną dieną po keturių savaičių, atlikus kontrolinį poabortinį patikrinimą, dukra grįžo namo isterijos apimta, - seselė, kuri ją apžiūrėjo, pareiškė, kad ji tebėra nėščia. Nėštumo testas tai patvirtino. Abortas buvo bergždžias! ,,Draugai iš ,,planuotos tėvystės ėmė siūlyti pakaroti abortą, bet dukra greit grįžo namo. Kai ji man tai papasakojo, mano sąmonė tuo pačiu metu sprogo ir iš baimės, ir iš palengvėjimo. Aš prašiau Viešpatį patart, ką daryti toliau. Reikėjo patikrinti, ar vaikas gyvas. Tai mes padarėm pas artimiausią ginekologą. Aš žinojau, kad šiuo metu esu Dievo įrankis. Slaugė pakvietė mane į kabinetą. Dukra sėdėjo nuleista ant kelių galva ir kažką sriūbaudama murmėjo. Aš prikišau ausį prie jos burnos ir išgirdau: ,,Aš girdėjau vaiko širdies plakimą. Jis gyvas! Dar kartą pajutau Dievo globojančią ranką. Mus išlydėjusi registracijos seselė su ašaromis akyse pasakė:,,Tai stebuklas! ,,Planned Parenthood prašovė. Kitą dieną reikėjo patikrinti ultragarsu, ar nepakenkta kūdikio sveikatai. Išsigandau išgirdusi rimtą gydytojo toną. Jis pranešė, kad yra nenormalumų ausyse. Sakė, dar yra laiko atsikratyti vaiko. Šis žmogus taip pat norėjo kūdikio mirties. Dukra ramiai pasakė:,,Ne, ir mes išėjom. Manau, tai buvo Dievo bandymas dukros tikėjimui. Mes pasitikrinom pas kitą- sąjūdžio ,,Už Gyvybę gydytoją ir, anot jo, vaikas buvo normalus. Mergytė gimė vienu mėnesiu anksčiau, bet sveika ir normali. Ta, kuri buvo pasmerkta mirčiai, gyva ant dukros rankų. Mūsų akyse buvo džiaugsmo ir prisikėlimo ašaros.

Gianna Jessen
Gianna - keturiolikmetė mergaitė iš Kalifornijos, ilgais gelsvais plaukais, mėlynomis akimis, gražios figūros. Vienok turi cerebralinį paralyžių. Prieš dvejus metus ji suprato savo ligos priežastį - jos motina bandė ją abortuoti. Gydytojas - abortininkas į vaisiaus vandenis įleido druskos tirpalą - tai įprasta aborto technika, naudojama 4 nėštumo mėnesyje. Paprastai po valandos ar kelių, veikiant nuodams, prasideda vaisiaus priešmirtinė agonija - konvulsijos, ir jis miršta. Bet kitą dieną vietoj tikėto negyvo vaisiaus-nelaikšio motina pagimdė gyvą mergaitę. Ją iškart įdukrino slaugė ir rūpinosi ja, masažavo, buvo darytos sudėtingos operacijos. Dievas Giannai dovanojo gražų balsą, kuriuo ji džiugina ne tik savo parapijiečius. Mergaitė koncertavo daugely šalių. Prieš koncertą ji auditorijai pasako:,,Aš esu įdukrinta. Mano gimdytoja nutarė daryt druskos abortą, kai nėštumas buvo 24 savaičių, bet Dievo malonės dėka aš likau gyva. - Jos akyse sublizga ašaros. -Dėl to turiu cerebralinį paralyžių. Viskas gerai, nes Dievas mane palaiko kiekvieną dieną. Aš nesakau, kad tai lengva.
 

Ladislav Mlejnek Gimiau 1927m. Esu katalikas. Visą gyvenimą dirbau spaustuvėj tipografu.Tėvas buvo ateistas, motina tikinti, bet pasidavusi stipriai tėvo įtakai. 1926m. darė abortą. Kaimyniniame kaime buvo vokietis daktaras, kuris darydavo abortus. Mano mama labai nustebo, po aborto pajutus tebesanti nėščia. Tardamiesi dėl užmokesčio su daktaru, mano tėvai sužinojo, kad abortas tikrai įvyko, bet įsčiose buvo dvyniai. Taip aš tik vienas gimiau. Tėvas labai pyko, nes buvau trečias vaikas šeimoj. Šią istoriją gali paliūdyti mano sesuo Vlasta Mlejnkova, gyvenanti Vokietijoje, kuriai dažnai prieš mirtį ją pasakojo mūsų mama, kuri mirė 72m. amžiaus. Gyvenau ateistinėje aplinkoje. Būdamas 15m. pradėjau lankyti tipografinę mokyklą. Čia susipažinau su esperanto klubu. Per esperanto kalbos būrelio draugus, matydamas jų gyvenimą ir linksmumą, įtikėjau į Dievą. Aš meldžiau Dievą padėti man surasti žmoną, panašią į tuos jaunus krikščionis, ir Dievas išpildė mano troškimą. Greitai susipažinau su moterimi, kuri tapo mano žmona. Ji buvo 21 metų. Buvo tokia, kokią įsivaizdavau. Ji buvo kilniaširdė, graži, katalikė, net tikybos mokytoja. Mano problema buvo, kad netikėjau, jog duona kunigo rankose gali tapti Kristaus kūnu. Diskutavau su kunigu draugu ir ilgėjausi Kristaus kūno.
Užėjau į mažą bažnytėlę. Kunigas atidarė tabernakulį ir paėmė konsekruotą ostiją. Aš niekuomet neužmiršiu šio momento. Tai buvo susitikimas su Dievu. Šiuo momentu pilnai ir visa širdimi įtikėjau į Dievą. Tai atsitiko prieš 39 m., bet atsiminęs vėl suvirpu. Buvau pakrikštytas 1954m. sausio 1d. Po 4 mėnesiu vedžiau. Pasitikėdami Dievu, gyvename turiningą, grąžų šeimos gyvenimą. Turime 3 dukras. Po ,,velvetinės revoliucijos 1989m. žmona pradėjo dėstyti tikybą, jauniausia dukra vargonuoja, o aš groju gitara ir mokau religinių dainų. Darome ką galime atnaujinti Katalikų Bažnyčią mūsų šalyje, kurią taip stipriai sužalojo komunistų valdymas per 40 metų.

Karol Klvacek išgyveno abortą 1955, o gimė 1956m. birželio 4d. Čekoslovakijoje.
Po jo gimimo, jo motina ištekėjo ir išvyko į kitą miestą, palikusi Karolį pas senelius. ,,Mano vaikystė buvo labai sunki - prisimena Karolis. ,,Gyvenimas buvo nemalonus žmonėms, kurie nepriklausė Komunistų partijai.
Karolis 9 metus lankė mokyklą, po to 4 metus mokėsi technikume, kurį baigė 1976m. ,,Pakeičiau daug darbų. Dirbau darbininku, mechaniku, tiekėju, meistru, verslininku, sakė Karolis.
Po revoliucijos jis nusprendė pats pradėti verslą.
Karolis Klvacek dabar gyvena Ruzomberok mieste.

Hilda Espipia : Mano motina tenorėjo turėti tik vieną vaiką. Kai buvau pradėta, motina bandė atsikratyti manęs įvairiais žolių ekstraktais ir kitomis priemonėmis, bet veltui. Aš gimiau 1945m. Kolumbijoje. Buvau labai trapi, o motina dar ir niekino. Tai trukdė normaliam vystymuisi. Kai paaugau ir konsultavausi dėl nervų nusilpimo, psichologas įtarė, kad esu nelauktas vaikas. Išklausinėjau motiną ir sužinojau, kad mane bandė abortuoti. Išaiškėjus paslapčiai, motina dar labiau ėmė manęs nekęsti. Ištekėjau, auginu 4 vaikus ir rūpinuosi savo motina, kuri gyvena kartu su mumis.

Ivan Solorzano Obando: Gimiau 1966m. Nikaragvoje. Motinai dabar 48 m. Kai jai buvo 22, ją išprievartavo jos viršininkas, vyr. teisininkas, ir ji tapo nėščia. Šeima liguistai reagavo į jos bėdą, vertė miegoti ant grindų ir 4 nėštumo mėnesyje liepė daryti abortą. Procedūra su vidiniu gimdos kateteriu buvo nesėkminga. Jie ketino vėl bandyti po poros dienų. Tuo tarpu mano motina Nubia pajuto pirmuosius vaiko judesius ir nusprendė išsaugoti jo gyvybę. Nuo to momento ji pajuto gilią meilę savo vaikui.
Motiną vedė jos draugas, dar esant nėščiai, o vaiką įsūnydamas davė savo vardą. Mano motina Nubia turėjo dar 6 vaikus, bet aš likau jai artimiausias. Kai buvau 17 m., mama viską papasakojo. Tai labai mane sukrėtė ir kuriam laikui nutolau nuo jos, tačiau vėliau santykiai pasitaisė. Aš galvoju, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, nežiūrint jokių pradėjimo aplinkybių.

Patricia Case Patricijos mama, kai sužinojo esanti nėščia, bandė net tris kartus ją abortuoti, nes vis nepavykdavo. Po trečio bandymo abortistas nugabeno jos motiną pas daktarą, kur ji gimė. Jos pradėjimas buvo jos tėvų susitaikinimo rezultatas. Bet jis truko neilgai. Jos motina, norėdama atsikratyti ,,įrodymo, nes kitaip negalėjo vėl pradėti skyrybų procedūros, nutarė daryti abortą.
Patricija, kuriai 43 m. sako, jautė mažą savigarbą. Ji bandė žudytis. Per reabilitacijos periodą iš motinos sužinojo apie 3 abortų bandymus. Ji tiki, kad maža savigarba dėl to ir atsirado. Kad motina ją atmetė buvo priežastis jai pačiai nepriimti savęs. Bet Patricija sako, kad jos jausmai gyja ir su Dievo meile ir rūpesčiu ji pati mokosi mylėti. Ji yra savo bažnyčios Už Gyvybę narė, savanorė Living Well medicinos klinikoje, padedančioje moterims nėštumo krizės atvejais. Ji ištekėjusi ir gyvena Pietų Kalifornijoje. Turi 2 berniukus.

Marilyn Miller Gimiau 1943m. rugpjūčio 20, nežiūrint, kad mano motina naudojo kelis naminius metodus nutraukti savo nėštumą - mano gyvenimą. Pradžioje ji bandė abortuoti vartodama tokius chemikalus kaip Humphries No.11, ricinos aliejus ir skalsės sirupas. Kai niekas neveikė, nusprendė atsikratyt su gydytojo įsikišimu. Gimiau Niujorko Endikoto ligoninėje. Kad gimsiu gyva, niekas nesitikėjo. Motinai buvo 7 nėštumo mėnuo. Kodėl motina norėjo mane abortuoti? Ji buvo ištekėjusi moteris su 4 gražiais vaikais ir puikiu namu, namų šeimininkė. Bet kai jos vyras turėjo reikalą, po kurio ,,kita moteris tapo nėščia, mano motina keršydama apturėjo savo reikalą ir tapo nėščia su manimi. Dėl mano gimdymo traumos jai teko ilgiau būti ligoninėje ir mane pamatė tik po 4 dienų. Iš kur tai žinau? Ji pati su malonumu tai man papasakojo. Praėjus metams po mano gimimo, jos pasaulis apsivertė. Jos vyras ją paliko ir vaikai, kurie nuėjo gyventi pas senelius. Mama liko su manim, nes niekas nenorėjo nesantuokinio vaiko. Ji niekada fiziškai manęs neskriaudė, bet ignoravo. Kai buvau 5 m. ji antrąkart ištekėjo. Jos naujas vyras manęs nekentė ir skriaudė. Dėl to nutariau pasikarti, bet pastebėjo mane kaimynė Pratt ir išgelbėjo. Aš nesupratau, kad mirtis bus visam laikui. Maniau, kai pakabosiu, jie pradės elgtis geriau. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai mėginau žudytis. Keliskart bandžiau per paauglystę, o paskutinį kartą 19 metų. Dėl pastarojo karto teko išbūti 59 dienas Binghamptono N.Y. psichiatrinėje ligoninėje.
Siekdama meilės, kurios taip trūko mano gyvenime, padariau daug blogų sprendimų. Tapau nėščia siekdama trūstamos meilės su abiem savo vaikais. 1977m. mylėdama savo vaikus, pakeičiau savo gyvenimą, pradėjau ugdyti sveiką savigarbą. Pirmas vaikas pradėjo kvėpuoti po gimimo tik praėjus 8 minutėms. Dėl smegenų pakenkimo serga epilepsija. Kai buvau nėščia su Michele, mane sumušė. Dėl to vaikas gimė su cerebraline liga. Ji ir jos brolis yra mano gyvenimo džiaugsmas.
Nesigailiu savo gimimo. Dėkoju Dievui už gyvybę.
Tokia mano istorija. Kaip matot, Dievas gali išspręsti visas problemas; Jis gali ir blogiausias situacijas paversti į palaimingas ir papuošti gyvenimą, nežiūrint kokia netikusi būtų jo pradžia.

Joshua Vandervelden 1979.01.12 Joshuą buvo numatyta abortuoti. Bet Dievas turėjo kitus planus. Abortistui nepavyko pašalinti mažą kūnelį iš Lindos įsčių. Dabar Joshua dažnai prisijungia prie motinos, bandydamas atkalbėt nėščias moteris nuo lemiamo žingsnio.
Linda buvo neseniai išsiskyrusi, pažeidžiama dviejų vaikų mama, kai 1979m. savo darbovietėje restorane sutiko vyriškį, su kuriuo įsitraukė į per daug rimtus santykius, ko pasėkoje tapo nėščia. Jie kreipėsi į Fox Valley Reproductive Health Care Centrą patarimo, manydami, kad jiems pasiūlys kelis variantus. Vienok jai patarė kaip galima greičiau daryti abortą ir niekam apie šį sprendimą nesakyti. Jos draugas t.p. ragino daryti abortą. Ji išgirdo sakant jos vardą abortariumo laukiamajame po penkių valandų eilės. Patekusi vidun, ji pradėjo melstis ir prašyti, kad Jėzus kokiu tai būdu padarytų stebuklą ir išsiųstų ją iš tos vietos.
Procedūra buvo užbaigta, bet po besitęsiančio kraujavimo ir spazmų ją vėl patikrino. Jai išrašė kontraceptines piliules ir išsiuntė namo. Tačiau simptomai blogėjo ir ji grįžo trečiukart. ,,Jie nustatė, kad turiu viduje augantį auglį, Linda sakė. ,,Buvo tikrai skaudu, bet, maniau, esu nusipelniusi to už savo darbą.
Ji nuėjo pas kitą daktarą, kuris ištyrė ją su stetoskopu ir tarė:,,Ar nori išgirsti savo vaiko širdies plakimą? Po to, būdama apie 4 mėnesių nėštumo, ji atsisakė antrą kartą daryti abortą. 1979.09.18 Joshua gimė. ,,Manau, kad Joshua buvo stebuklas, - Linda sako. Ji įsitraukė į WEBA ir kitas už gyvybę veiklos formas.

www.000webhost.com